Šamaniškas lietus – tai ne vien žodžių junginys ar poetiška metafora. Tai gilus, daugiaprasmis reiškinys, kuris kalba apie žmogaus gebėjimą atsinaujinti, paleisti seną ir priimti naują gyvenimo tėkmę. Šis reiškinys jungia senovės šamanizmo simboliką su šiuolaikine dvasinio sąmoningumo paieška, todėl jo esmė slypi ne religijoje ar tikėjime, o išgyvenime – tyliame, vidiniame susitikime su savimi. Kai kalbame apie šamanišką lietų, kalbame apie simbolinį, bet labai tikrą procesą:

Žmonija nuo pat seniausių laikų ieškojo ženklų, kurie padėtų suprasti pasaulį, paaiškintų paslaptis ir atvertų kelią į dvasinę tikrovę. Vienas subtiliausių, tačiau tuo pačiu ir giliausių simbolių visada buvo plunksna. Ji – lengva, trapiai laikanti savyje oro alsavimą, ir kartu tokia galinga, nes leidžia paukščiams pakilti į dangų. Plunksna jau tūkstantmečius yra siejama su dvasingumu, dieviškumu, laisve ir ryšiu tarp dangaus bei žemės. Šiandien daugelis tiki, kad plunksnos, a

Veidrodis visais laikais žavėjo žmones ir turėjo ypatingą reikšmę, nes jis atspindi ne tik kūną, bet, kaip nuo seno tikėta, ir žmogaus sielą. Nors šiandien daugeliui tai atrodo tik buities daiktas, kuriuo pasitikriname išvaizdą prieš išeidami iš namų, praeityje veidrodis buvo laikomas ypatingu ir netgi pavojingu magijos įrankiu. Žmonės jį siejo su paslaptimis, dvasiomis, pranašystėmis, o kartais ir su likimu. Nuo seniausių civilizacijų laikų veidrodis suvoktas kaip mistinis o

Esu veikiamas juodosios magijos mirties prakeiksmo – tai jausmas, kurį daugelis žmonių yra patyrę įvairiais gyvenimo etapais. Kai atrodo, kad viskas slysta iš rankų, nelaimės kartojasi viena po kitos, kūnas ima sirgti, o protą užvaldo baimė ir nerimas, natūraliai kyla mintis, kad čia veikia kažkas daugiau nei tik sutapimai. Žmonės nuo senų laikų sunkumus priskirdavo prakeikimams, juodajai magijai ar piktoms jėgoms. Šiuolaikiniame pasaulyje tokią būseną galime vadinti įvairiai