Šamaniškas lietus

Šamaniškas lietus – tai ne vien žodžių junginys ar poetiška metafora. Tai gilus, daugiaprasmis reiškinys, kuris kalba apie žmogaus gebėjimą atsinaujinti, paleisti seną ir priimti naują gyvenimo tėkmę. Šis reiškinys jungia senovės šamanizmo simboliką su šiuolaikine dvasinio sąmoningumo paieška, todėl jo esmė slypi ne religijoje ar tikėjime, o išgyvenime – tyliame, vidiniame susitikime su savimi. Kai kalbame apie šamanišką lietų, kalbame apie simbolinį, bet labai tikrą procesą: kai žmogus leidžia savo vidiniam pasauliui apsivalyti, kai nusiplauna seną emocinį purvą, kai atveria širdį ir leidžia sielai kvėpuoti. Tai lietus, kuris lyja ne iš debesų, o iš vidaus – iš to gilaus žmogaus sluoksnio, kurį dažnai slepia mintys, įpročiai ir kasdienybės triukšmas.

Šamaniškas lietus gimsta iš žmogaus troškimo būti gyvam, autentiškam, tikram. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame viskas greita, racionalu ir matuojama skaičiais, šis dvasinis reiškinys tampa priminimu, kad egzistuoja dalykai, kurių negalima paaiškinti loginėmis formulėmis. Tai priminimas, kad žmogus – ne tik kūnas, bet ir energija, ne tik protas, bet ir siela. Kai kurie žmonės šią praktiką vadina energetine vonia, kiti – vidiniu atgimimu. Vis dėlto esmė ta pati: tai būdas iš naujo susijungti su savimi, su gamta, su nematomu pasauliu, kuris visada šalia, bet dažnai užgožtas kasdienybės dulkių.

Norite skaityti daugiau?

Užsiprenumeruokite 3kortos.com, jei norite toliau skaityti šį išskirtinį įrašą

Prenumeruoti dabar