Veidrodžio magija

Veidrodis visais laikais žavėjo žmones ir turėjo ypatingą reikšmę, nes jis atspindi ne tik kūną, bet, kaip nuo seno tikėta, ir žmogaus sielą. Nors šiandien daugeliui tai atrodo tik buities daiktas, kuriuo pasitikriname išvaizdą prieš išeidami iš namų, praeityje veidrodis buvo laikomas ypatingu ir netgi pavojingu magijos įrankiu. Žmonės jį siejo su paslaptimis, dvasiomis, pranašystėmis, o kartais ir su likimu. Nuo seniausių civilizacijų laikų veidrodis suvoktas kaip mistinis objektas, kuris turi daugiau galios nei paprastas stiklas ar blizgantis paviršius. Veidrodis buvo vadinamas vartais į kitą pasaulį. Senovės egiptiečiai naudojo poliruotus bronzos ir vario veidrodžius, tikėdami, kad juose galima pamatyti dievų ženklus. Tokių veidrodžių paviršiuje spindėdavo ne tik saulė, bet, kaip tikėta, ir nematomos jėgos. Vėliau viduramžių burtininkai ir pranašai rinkdavosi juodus obsidiano veidrodžius, kurie atrodydavo kaip tamsūs portalai. Žvelgdami į juos, jie tikėjosi pamatyti vizijas, ateities įvykius ar susisiekti su dvasiomis. Ne vienas kronikose minimas atvejis pasakoja, kaip žyniai užsidarydavo tamsoje su veidrodžiu ir žvake, kad „išvystų“ atsakymus į sudėtingus klausimus. Tokių ritualų būta ir Lietuvoje, kur žmonės tikėjo, kad veidrodis gali parodyti, kas laukia ateityje.

Ezoterikoje teigiama, kad veidrodis yra ne tik optinis reiškinys, bet ir realus kūnas, sudarytas iš subtilaus eterio. Tai reiškia, kad jis sugeria ir kaupia energiją, todėl jame gali atsispindėti ne tik žmogaus veidas, bet ir aura, emocijos bei vidinė būsena. Štai kodėl ezoterikai dažnai įspėja atsargiai naudotis senais veidrodžiais – manyta, kad jie gali turėti ankstesnių savininkų energijos pėdsakų, kurie vėliau paveikia naująjį šeimininką. Net ir šiais laikais kai kurie žmonės vengia pirkti antikvarinius veidrodžius, bijodami, jog jie gali „atsinešti“ svetimą likimą.

Norite skaityti daugiau?

Užsiprenumeruokite 3kortos.com, jei norite toliau skaityti šį išskirtinį įrašą

Prenumeruoti dabar