Saviterapija tai tylus būdas sugrįžti pas save ir iš tikrųjų suprasti, kas vyksta viduje.
- 04-11
- 3 min. skaitymo
Daug žmonių gyvena nuolatiniame judėjime, bet labai retai – tikrame kontakte su savimi. Dienos užpildytos veikla, informacija, sprendimais, reakcijomis. Atrodo, kad viskas vyksta, gyvenimas juda į priekį, bet jei sustotum ir paklaustum savęs „ką aš iš tikrųjų jaučiu?“, dažnai atsakymo nebūtų. Arba jis būtų labai paviršutiniškas.
Tai nėra todėl, kad žmogus nenori savęs suprasti. Dažniausiai – todėl, kad jis niekada nebuvo išmokęs to daryti.
Saviterapija prasideda nuo labai paprasto, bet nepatogaus dalyko – sustojimo.
Ne fizinio sustojimo, o vidinio. Momentas, kai nustoji bėgti nuo minčių, nuo jausmų, nuo tylos. Ir čia daugelis pirmą kartą susiduria su tuo, kas iš tikrųjų vyksta viduje. Ne filtruota, ne „gražiai suformuluota“, o tikra būsena.
Ir dažnai ji nėra labai maloni.
Gali iškilti nerimas, įtampa, liūdesys, neaiškus nepasitenkinimas. Ir būtent čia dauguma žmonių vėl pabėga. Į telefoną, darbą, veiklą. Nes natūralus instinktas yra išvengti diskomforto.
Bet saviterapija veikia priešinga kryptimi.
Ji kviečia ne bėgti, o pabūti.
Kai žmogus pirmą kartą sąmoningai leidžia sau pabūti su nemaloniu jausmu, jis dažnai pamato, kad tas jausmas nėra toks pavojingas, kaip atrodė. Jis turi formą, turi priežastį, turi pradžią ir pabaigą. Ir svarbiausia – jis pradeda keistis, kai nėra slopinamas.
Norite skaityti daugiau?
Užsiprenumeruokite 3kortos.com, jei norite toliau skaityti šį išskirtinį įrašą
