Kaip protinė veikla keičia kraujotaką ir kodėl tai svarbiau, nei atrodo.
- 04-11
- 4 min. skaitymo
Yra įsitikinimas, kurį daugelis priima net nesusimąstę – kad mūsų protas yra kažkas atskiro nuo kūno. Kad mintys gyvena savo gyvenimą, o kūnas tik tyliai jas palaiko. Tarsi galva būtų centras, o visa kita – fonas. Tačiau jei pažvelgtum giliau, pamatytum visai kitą vaizdą. Mąstymas nėra atskiras reiškinys. Jis yra kūniškas. Jis turi svorį, tempą, ritmą. Ir visą tai neša kraujas.
Kiekviena mintis, kuri tau kyla, kiekvienas sprendimas, kurį priimi, kiekviena abejonė ar įžvalga nėra tik „galvoje“. Tai yra procesas, kuris vyksta per visą organizmą. Smegenys – tik viena šios sistemos dalis. Tačiau jos negali veikti be nuolatinio aprūpinimo. Deguonis, gliukozė, mikroelementai – visa tai pasiekia jas per kraują. Ir kai šitas srautas sutrinka, keičiasi ne tik savijauta. Keičiasi pats mąstymas.
Įdomiausia tai, kad šis ryšys yra dvikryptis. Mes esame linkę galvoti, kad pirmiausia atsiranda mintis, o tada kūnas reaguoja. Tačiau dažnai būna priešingai. Kūnas jau būna pakeitęs savo būseną, o mintys tik bando ją paaiškinti. Kartais jautiesi pavargęs ir galvoji, kad trūksta motyvacijos. Kartais jautiesi įsitempęs ir manai, kad turi per daug problemų. Bet labai dažnai už šių minčių slypi paprastesnis dalykas – tavo kūnas negauna to, ko jam reikia, kad galėtų veikti sklandžiai.
Kraujotaka yra vienas iš pagrindinių šio proceso elementų. Ji nėra tik mechaninis kraujo judėjimas per kūną. Tai yra gyva sistema, kuri nuolat prisitaiko prie tavo būsenos. Kai susikoncentruoji, kraujas intensyviau teka į tas smegenų sritis, kurios tuo momentu dirba aktyviausiai. Kai atsipalaiduoji, ritmas sulėtėja. Kai patiri stresą, kraujas nukreipiamas ten, kur kūnas mano, kad reikia išgyventi, o ne galvoti.
Norite skaityti daugiau?
Užsiprenumeruokite 3kortos.com, jei norite toliau skaityti šį išskirtinį įrašą
