Carl Gustav Jungas ir Taro kortos – kolektyvinės pasąmonės kalba

Carl Gustav Jungas, vienas iškiliausių XX amžiaus psichologų, savo gyvenimą paskyrė žmogaus vidinio pasaulio tyrinėjimui. Jis drįso pripažinti, kad žmogaus psichika yra kur kas gilesnė, nei vien tik tai, ką matome sąmonėje. Jo teorija apie kolektyvinę pasąmonę, kurioje slypi universalūs archetipai, buvo revoliucinė. Šioje pasąmonės erdvėje gyvena bendri žmonijai simboliai – motinos, vaiko, šešėlio, didvyrio, išminčiaus, mirties ir atgimimo vaizdiniai. Visi jie kartojasi per tautas, religijas, mitus ir sapnus.

Jungas žvelgė į Taro kortas ne kaip į prietarą, o kaip į ypatingą simbolinę sistemą, galinčią atverti duris į pasąmonės gelmes. Kiekviena korta, jo akimis, yra archetipinis vaizdas – kvailys, imperatorienė, velnias ar pasaulis nėra tik atsitiktiniai paveikslėliai. Jie atspindi universalias žmogaus patirtis, kurias per gyvenimą išgyvena kiekvienas. Todėl traukdami kortas mes tarsi užmezgame dialogą su savo vidumi, iškeldami į sąmonę tai, kas paprastai lieka paslėpta.

Tačiau Jungas labai aiškiai perspėjo: kortos negali tapti sprendimų priėmėju. Jos nėra magiškas mechanizmas, galintis nulemti tavo likimą. Kortos yra tik priemonė, tik tiltas, leidžiantis pamatyti save aiškiau. Jos veikia panašiai kaip sapnai – parodo, kas vyksta pasąmonėje, bet neduoda gatavų sprendimų. Jei žmogus pradeda tikėti, kad kortos nurodys kiekvieną žingsnį, jis perkelia atsakomybę simboliams ir praranda laisvę. Jungas sakytų, kad tokia laikysena prieštarauja tikram žmogaus augimui.

Jis ypač pabrėžė susitikimo su šešėliu svarbą. Šešėlis – tai mūsų pačių dalis, kurią neigiame ir stumiame į pasąmonę: baimės, agresija, geismai, nuoskaudos, troškimai, kurie nesutampa su mūsų sąmoningu įvaizdžiu. Susitikti su šešėliu reiškia pažvelgti į savo tamsiąją pusę ir pripažinti ją kaip savą. Taro kortos, Jungo akimis, gali padėti šį šešėlį atpažinti. Pavyzdžiui, iškritusi „Mirties“ korta gali atskleisti ne tik išorinių pokyčių baimę, bet ir vidinį pasipriešinimą leisti pasibaigti tam, kas jau atgyveno. „Velnias“ gali priminti apie priklausomybes ar ribojančias aistras, kurias stengiamės ignoruoti. Tačiau Jungas primena – korta tik parodo, bet tikrasis darbas priklauso žmogui. Tik jis pats turi susitikti su savo šešėliu ir integruoti jį į asmenybę.

Taro kortų sistema Jungui buvo tarsi simbolinė gyvenimo kelionės schema. Didieji Arkanai gali būti suvokiami kaip žmogaus dvasinio kelio etapai: „Kvailys“ simbolizuoja pradžią ir tyrą nežinojimą, „Magas“ – pirmuosius gebėjimus kurti ir veikti, „Imperatorienė“ – vaisingumą, motinišką globą ir gyvybės gausą, „Teisingumas“ – sąmoningą atsakomybės prisiėmimą, „Atsiskyrėlis“ – dvasinę kelionę į vidinį pasaulį, o „Pasaulis“ – pasiektą pilnatvę. Tai ne pranašystė, o kelionės metafora. Kiekvienas žmogus savo gyvenime keliauja per šiuos etapus, tik skirtingu metu ir skirtingomis aplinkybėmis.

Jungas pats mėgo pabrėžti, kad tam tikros kortos ypač aiškiai atspindi archetipus, su kuriais susiduria kiekvienas žmogus. „Kvailys“ jam galėjo būti laisvės archetipas, tyros energijos kibirkštis, iš kurios gimsta kiekviena nauja kelionė. „Magas“ – tai kūrybinės galios įkūnijimas, sąmoningo žmogaus pradžia. „Imperatorienė“ išreiškė Didžiosios Motinos archetipą – gyvybės šaltinį, kuris gali ir globoti, ir praryti. „Velnias“ Jungui priminė šešėlį – grandines, kurias žmogus pats sau užsideda, nes bijo laisvės. „Atsiskyrėlis“ buvo archetipinis Išminčius, dvasinis mokytojas, vedantis į vidinę šviesą. „Pasaulis“ – integracijos simbolis, kai žmogus pagaliau suvokia save kaip visumos dalį. Tokia archetipinė perspektyva rodo, kad kortos atspindi ne išorines prognozes, o vidinius psichikos procesus, per kuriuos praeina kiekvienas žmogus.

Šiandien, kai Taro kortos tapo prieinamos kiekvienam ir dažnai naudojamos paviršutiniškai, Jungo perspėjimas yra ypač aktualus. Kortos neturi pavirsti kasdieniu atsakymų automatu. Jos negali pasakyti, ką apsivilkti ar su kuo susitikti. Jos gali tik atspindėti tavo būseną, parodyti vidinius procesus, kurių pats dar nepastebi. Jungas tikėjo, kad Taro vertė slypi ne ateities pranašavime, o gebėjime užmegzti ryšį su gilesniais psichikos sluoksniais.

Todėl kortas reikia naudoti sąmoningai. Jos turėtų būti pagalbininkės kelionėje į save, o ne gyvenimo valdovės. Jei žmogus pasikliauja vien kortomis, jis praranda savo paties balsą. Bet jei kortos naudojamos kaip priemonė pažinti save, jos gali tapti labai galingu įrankiu. Jungas sakytų, kad per simbolius žmogus kalbasi su savo pasąmone, bet atsakymai visada slypi jame pačiame.

Carl Gustav Jungas suteikė Taro kortoms naują, psichologinę prasmę. Jis matė jas kaip kolektyvinės pasąmonės kalbą, archetipų teatrą, kuris vyksta mūsų viduje. Tačiau kartu jis priminė, kad simboliai neturi pavergti žmogaus – jie turi išlaisvinti. Kortos yra veidrodis, o ne gyvenimo scenarijus. Tik pats žmogus gali nueiti savo kelią, susitikdamas su savo šešėliu, prisiimdamas atsakomybę ir atrandamas kryptį ne kortose, o savo viduje.