Ar galima būti ragana ir kartu būti religinga?

Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių ieško asmeninio, individualaus ryšio su dvasingumu, o kartu su tuo vis dažniau kyla klausimas: ar įmanoma būti ragana ir tuo pačiu būti religinga? Daugelis vis dar mano, kad raganystė prieštarauja tradicinėms religijoms arba kad ragana yra žmogus, atsisakęs tikėjimo. Tačiau tai yra klaidingas stereotipas. Raganavimas nėra religija — tai praktika, metodų sistema, požiūris į energiją, gamtą ir žmogaus vidinį pasaulį. Todėl religingumas ir raganystė gali ne tik egzistuoti kartu, bet ir vienas kitą sustiprinti.

Religingumas reiškia žmogaus ryšį su dieviškumu, aukštesne jėga ar dvasinėmis tiesomis. Tai gali būti maldos, ritualai, moralinės nuostatos, asmeninė dievo samprata ar atsidavimas tam tikrai tradicijai. Raganystė kitaip žiūri į pasaulį: ji grindžiama praktiniais veiksmais, intencijų formulavimu, energijos valdymu, gamtos ciklų stebėjimu ir simboline kalba. Šios dvi sritys nėra konkurentės — jos skirtingos, bet suderinamos. Religija atsako į klausimą, kuo tiki, o raganystė atsako į klausimą, kaip tą tikėjimą gali išreikšti, įkūnyti ir paversti vidiniu patyrimu.

Norite skaityti daugiau?

Užsiprenumeruokite 3kortos.com, jei norite toliau skaityti šį išskirtinį įrašą

Prenumeruoti dabar